BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

evil

“If only there were evil people somewhere committing
evil deeds, and it were necessary only to separate them from the rest
of us and destroy them. But the line dividing good and evil cuts
through the heart of every human being. And who is willing to destroy a
piece of his own heart?”

Aleksandr Solzhenitsyn in The Gulag Archipelago



Rodyk draugams

Vabzdžių baimė?

Nelabai megstu vabzdžius. Kol jie užsiima sava veikla ir nesimaiso tarp pirštų [brr] tol viskas ok. Kitaip sakant su voriukais kampuose sugyvenu taikiai. Tačiau kai jie pradeda imtis iniciatyvos užmezgant kontakta su manimi [ laipioti per veida ir tyrineti zmogaus 'olas'] mano kantrybė baigiasi. Dažniausiai tada baigiasi ir laiminga vabzdžiuko egzistencija, arba bent jau įvarau jam psichologine trauma visam jo likusiam gyvenimui.


Žiurejimas iš arti į vabzdį visuomet priverčia mane jaustis nepatogiai. Nežinau, gal taip yra todel, kad jie tokie skirtingi negu mes [ kaip žinome, žmogus bijo to, ko nesupranta], o gal tiesiog tai mano psichologines problemos.


Žodžiu. Nemegstu vabzdžių, bet šita nuotrauka viska 'pramuše':



Mielas tiesa?


 


Radau ją knisdamasi po brolio darytas nuotraukas [tai va ka jis veikia su fotiku įgriuves i žoles. o maniau kad deginasi...]


 


Čia dar keletas kadrų, kuriuos radau tame pačiame brolio fotošiukšlynėly:



pukuotukas:





 


 




Už nuotraukas dėkojam mano broliui ir pries vogdami pasiklausiam :)

Rodyk draugams

begant nuo kalnu ozio

na, kaip ir be pateisinamos priezasties buvau isnykus kokiam menesiui. Sugebejau per ta menesi neveikti totaliai nieko tik neissivaizduoju kaip “sudeginti” visa laika. Linksma. Na bet nors 2 dienas praleidau turiningai.


Sveicarijos kalnuose, kazkur 3-ju kilometru aukstyje:



Kadangi esame avantiuristai i virsu pakilome su liftu, o leistis nusprendeme naudodami savo kojytes… mazai treniruotas kojytes…


 


kalnu grybas:



kalnu gelyyte:




Kalnu karves, pro kuriu banda buvo labai linksma begti nuo ozio.


 



 


Kalnu saulelydis:



 


na nuo cia ir baigesi visos linksmybes. Nusileido saule ir likusias 8 valandas teko nuo kalno leistis tamsoje pasisvieciant mobiliaisiais telefonais ir aikciojant is skausmo, nes kojos nebeklause. Po to 3 dienas nezmoniskai skaudejo visa kuna ir nusliausti iki virtuves buvo issukis.


 


O cia naujausias mano darbas:



 


 


Dabar 2 savaites bendrauju tik su brolio kate ir 2 musem ( trecioji muse atejo nekviesta. Ir siaip… musu santykiai nekokie…)

Rodyk draugams

Pukuoti Arbuzai

 


 


Na va, pagaliau pabaigiau savo “didiji” darba. Daug laiko parazitas suede. Rezultatu neesu pilnai patenkinta ( rankosss… ar kadanors as ismoksiu piesti rankas???), bet kai tiek laiko sudejau tai vistik manau kad neveltui.



 


ok, greitai vel apsireiksiu…

Rodyk draugams

Estijaaa

Na va. Netikėtai įsipareigojau sumastyti marskineliu dizaina artejančiam baltijos šalių suvažiavimui. Kadangi laiko ateinančiom dienom turesiu per akis, tai bus nors kuo užkišti laisvą laiką. Heh. Eilini kartą smegenims pakrypus i kažkurią tai pusę nesusilaikiau.
Rezultatas apačioje.

Čia vėl keletas papaišymu. Vandens drakonas, kurį nužude mano fotikas. Smagu. Ir kodėl technika manęs taip nekenčia?:(

O čia…erm… Drakonas. Kodėl jis taip keistai stovi palieku jūsų fantazijai.

Rodyk draugams

Pasispardymas

Na va. Apie mėnesiuka buvau mirusi. Užsiverčiau egzaminais ir kitais neatpažintais dalykais. Trumpam apsireiškiau, kad priminčiau apie savo egzistencija. Čia vienas iš mano naujesniu nebaigtų (nebučiau aš) darbų.

Smegenys pasislinko i kažkurią tai pusę. blah.

Rodyk draugams

ruosiuosi egzaminui

Va taip kaikurie zmones ruosiasi artejanciam egzaminui

blah. negaliu uzmigti. pavadinsiu sita  “nemiga”:

Rodyk draugams

Kas buna kai persimokai O_o

Na va. Ir vėl naktineju.

Sesija, visi aplinkui mokosi kaip
išproteja. Aš ne išimtis. Iki 11 valandos vakaro prasedejus
bibliotekoje, grįžusi namo buvau nelabai pakaltinama. Kadangi
graužti knygu mano smegenynas ( ir akys) nebeturejo nei jėgu, nei
noro, o atplėšti kaimynus nuo knygų pasirode neįmanoma ( kaip jie
taip gali…)…

Tai teko susigalvoti kokį užsiėmimą.
Gal nuskambes kvailai, bet tik šiandien supratau kaip piešimas
atpalaiduoja smegenis ( duh). Gal ir anksčiau tai žinojau, bet tik
šiandien ši informacija pagaliau pasiekė mano neuroną, atsakingą
už loginį mastymą.

Paskutinių kelių valandų darbo
rezultatas:

Tarpdimensinis drakonas

Kažko paskutiniu metu pamėgau akrila.
Ir ne tik netyčia pamirkyti teptuką į kavą, ir paskui užsimiršus
bandyti ją gerti…

Gal pasirodys kvaila, bet kaskart
pabaigus kokį piesinį mane apima dejavu jausmas. Atrodo, kad kažkur
tai jau esu mačius ( na aišku, kad macius - paskutines 2 val į jį
vėpsojau). Bet visvien kaskart pasikasau smegenis.

Čia detale is mano mega didžiausio
darbo kokį esu dariusi ( jei tik pabaigsiu). Jaučiu kad apsižiojau
per didelį kasnį, ir ties kaikuriais elementais užsikasiu negyvai.
Kad prisiminčiau, jog turiu pabaigti piešinį, dar nebaigtą
pasikabinau ant sienos. Visvien niekas pas mane neina, ir dantų
pasta uztaisytų skylių sienoje nesimato…

Einu apsimesti, kad miegu

Rodyk draugams

Pagrindinis Organas :D

 

Mes visi kažada atrodėme va taip:


 


o dabar pažiurėkime giliau, kaip išsivyste mūsų pats svarbiausias organas, kuriuo taip didžiuojamės ( ne, ne TAS organas). Turiu omeny smegenis, kurias teoriškai turetų tureti visi, kurie skaito ši tekstą.




Nervų systemos vystimasis prasideda 18tą dieną po apvaisinimo. Dalis embriono išorinio dangalo (ektodermos) sustorėja ir sudaro nervine plokstele. Iš jos pradeda kerotis ataugos per visa embriono „nugara“ ir apie 21 diena ataugos pradeda jungtis i vamzdeli.







28tą dieną visos ataugos pilnai susijungia į vamzdelį.


Kas idomiausia, kad mūsų smegenų žieve vystosi iš vidau i isore. T.y. Ląsteles iš apačios šliauzia į viršu ir sudaro pirmą sluoksnį, tada iš apačios šliaužia kitos ląsteles ir sudaro 2 sluoksnį ( skamba neekonomiskai tiesa?). Neuronai keliauja 2 būdais: glijos pagalba arba nušliaužia.


Keliavimas glijomis atrodo taip:



kitaip sakant glijos yra tarsi maži keliukai, kuriais keliauja neuronai. Tarsi liftas.




Kitas budas dar linksmesnis: neuronai paprasčiausiai nušliaužia į paviršiu. Kaip kokia ameba.




Pilnai išsivysciusioje smegenu žieveje yra apie 100 milijardų neuronų. Smegenims vystantis per diena į savo busimą gyvenamą vietą nušliaužia apie milijardas neuronų.




Kai susiformuoja kažkas panašaus į smegenų žieve, reikia nepamiršti išvedžioti nervus ir po kitas busimo organizmo vietas ( kaip elektros laidus naujame name). Kad nervai nesusimazgytu bele kaip, darbą pradeda neuronas pionierius. Jis su savo ilga atauga pats nueina i reikiama vieta, o kiti neuronai seka paskui jį ( skamba kaip ištrauka iš istorijos vadovelio). Jeigu neduok dieve kas nors tam neuronui nutinka ( pvz. Piktas mokslininkas jį nutraukia) like neuronai nebežino ka daryti ir susimazgo belekaip.





Kai smegenys daugmaž išsivysto, smegenyse prasideda apoptozė (t.y. Aktyvi neuronų mirtis). Seniau mūsų smegenyse buvo dvigubai daugiau neuronu. Apie 50 proc jų tiesiogine prasme nusižude. Tik nepulkime į paniką, kalti ne toksinai, dievas ar televizija. Jeigu mes turetume dvigubai daugiau neuronų negu dabar, greičiausiai mūsų gyvenimas būtu tik sudėtingesnis ir turetume sunkumų atlikdami daugeli užduočiu. Vos tik neuronai subėga į savo vietas prasideda kova už būvi. Vieni neuronai užsiaugina tvirtesnes ataugas, geriau isitvirtina. Kitiems tai nepavyksta. Kitose vietose yra tiesiog per daug neronų, tad silpnesni ir nesugebantys įssitvirtinti neuronai paprasčiausiai susitraukia į puslele ir yra suvartojami tolesniam organizmo vystimuisi. Išgyvena tik stipriausi. Juk geriau tureti mažiau, bet gerų neuronų, negu visą kruvą paliegusiu, naudojanciu be reikalo maistines medžiagas, užimanciu daug vietos ir mažai naudos duodancių lastelių. (svarbu kokybė, ne kiekybė).




Žmogaus smegenynas pamažu vystosi iki mazdaug 20 metų amžiaus. Anksčiau sklande mitas, kad suaugusių žmoniu smegenų ląsteles neatsinaujina. Tai ne tiesa. Gana nemažai lasteliu sugeba atsinaujinti, taciau tik tam tikrose smegenu vietose. Pvz. Hypokampe. Tai rago formos struktūra esanti musu smegenų viduryje. Ji užima svarbią vietą informacijos perkėlime iš trumpalaikės amtinties į ilgalaike. Naujų neuronų atsiradima šioje smegenų dalyje skatina fizinė veikla ( pvz. Sportas). Ir geriau sportas susijes su igudžiu igijimu, o ne svarsčiu kilnojimas ar ištvermės sportas.


 



Rodyk draugams

Miegas ir pasiute Neuronai

Apie trečdali gyvenimo žmogus praleidžia be tikslo drybsodamas lovoje. Pažvelgime truputi giliau į šį daugelio žmonių “hobi”.


 


Miegas susideda iš 4 pagrindinių stadijų.


Pirmoji stadija prasideda kai tik užmerkiamos akys ir bandoma užmigti. Tai tarsi pereinamoji stadija. Dažniausiai žmogus pažadintas iš šios stadijos mano, kad jis nebuvo užmiges. Jei kas nors turite garsiai knarkiančių giminaičių, turbūt pastebejote, kad pradejus šaukti „ei, neknark“ jie tikina, kad nemiegojo.


Perejus į antrą stadiją sulėtėja smegenų aktyvumas, elektriniai impulsai smegenyse pasidaro leti ir ritmiški. Trečioje ir antroje stadijoje smegenų aktyvumas darosi dar lėtesnis ir ritmiškesnis. Kaip tik šiose stadijose žmogus kiečiausiai miega. Iš jų pažadintas jis būna miegusitas, nesiorientuoja aplinkoje, apsikabina pagalve ir murmėdamas „dar 5 min“ užmiega. Kaip tik 4 stadijoje yra sapnuojami visi baisiausi košmarai, po kurių žmogus atsikelia išpiltas šalto prakaito.


4 miego stadijos pabaigoje, visos stadijos kartojamos atbuline tvarka. t.y. 4, 3, 2, 1… visas šitas ciklas trunka apie 90 min. Antrą kartą pasiekus 1 stadija prasideda REM miegas ( REM – rapid eye movements t.y. Staigūs akių judesiai). Manoma, kad šioje stadijoje žmogus sapnuoja. Jos metu žmogaus kūnas yra tarsi suparaližuotas – juda tik akys. Smegenų aktyvumas šioje stadijoje būna praktiškai toks pat kaip ir nemiegant. Nustatyta, kad šioje stadijoje ypač aktyvi smegenų dalis, kuri atsakinga už matyma ( va iš kur tie sapnai). šioje stadijoje vyrai patiria erekciją, o moterims padideja klitoris. Nustatyta, kad tai neturi nieko bendro su sapnų turiniu ( arba turi, ir Froidas buvo teisus – viskas sukasi apie sexą). Net kūdykiai REM miego metu patiria erekcija.


Naktį ( dažniausiai per 1 stadija) žmogus kelis kartus atsibunda, bet dazniausiai neatsimena, kad buvo atsibudes.



Yra kelios teorijos, kurios bando paaiškinti kodel žmogus sapnuoja ir ką reiškia sapnai. Musu senasis dėdule Froidas aiskino, kad sapnai – tai mūsų pasąmones žinutes ( dažniausiai susijusios su lytiniu potraukiu). Kitas žmogelis vardu Hobson aiškino viską daug paprasčiau. Pagal jį, sapnai atsiranda del spontaniško smegenų žieves aktyvumo (nei iš šio, nei iš to smagenyse pradeda durniuoti neuronai). Mums miegant smegenys atsitiktinai iškelia į paviršiu keletą prisiminimu ir bando jiems duoti prasme, jungia į siužetą ( tai paaiškintu sapnų nenuoseklumą. Bet visgi, abi teorijos skylėtos).




Mitai:






  • Paplites mitas, kad sapnai trunka tik kelias akimirkas. Naujesni tyrimai įrode, kad tai netiesa. Sapnai dažniausiai vyksta realiame laike.





  • Kai kurie žmones tvirtina, kad jie visiškai nesapnuoja. Tai netiesa, didžioji dalis tokių žmonių sapnuoja ne ka mažiau negu kiti. Tiesiog jie nieko nepamena.





  • Kalbėjimas per miegus arba lunatikavimas vyksta,kai žmogus nesapnuoja – is tiesų, šitie fenomanai nesusija su sapnais ir vyksta 4-toje miego stadijoje. REM miego ( tada sapnuojama) metu, žmogaus kūnas yra visiškai paraližuotas.





  • žmogui reikia 8 valandų miego. Ahem. Vienas žmogus kuo puikiausiai išsimiega per 5 valandas, o kitas ir po 10 valandų jaučiasi kaip lavonas ir geria atomine kava. Kiekvienas organizmas turi savus poreikius. Dažniausiai vyrauja tendencija, kad trumpiau miegantys žmones miega efektyviau ( pirmos stadijos buna žymiai trumpesnės). Daug miego sutrikimų atsiranda, kai žmogus bando save priversti pakeisti miegojimo trukmę. Tada prasideda nemiga, išsibalancuoja visas miego ritmas ir t.t.

Todėl geriau mažiau klausyti ka kas sako – smegenys pačios žino kiek miego jom reikia. Beje, inirtingai protiškai ( ne fiziškai) dirbant žmogus miega ilgiau. Miegas reikalingas mūsų smegenims, o ne kūnui.


Beje, yra tokia teorija kuri teigia, kad mes miegame žymiai ilgiau negu mums to reikia. Arkliai ir kai kurie kiti gyvūnai miega 2-3 valandas per diena ir jiems to užtenka. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu studentai save istreniravo miegoti tik 4 valandas per para. Praktiškai be jokių šalutiniu poveikiu.




Dar vienas idomus fenomenas – sapnai, kuriuose žmogus žino kad sapnuoja. Tai kolkas mažai ištirta srytis. Gal kas gali pasidalinti savo patirtimi apie šituos sapnus?




Kas atsitinka, kai mes neissimiegame?


Turbūt visi esame tai patyre – akys limpa, sunku susikaupti, atominės kavos puodelis prieš isšeinant į mokyklą, snustelejimas ant matematikos knygos, dar vienas atominės kavos puodelis, nenoras ką nors daryti, prasta nuotaika.



Kas idomiausia, kad iki 72 valandu miego deprivacija ( nemiegojimas) neturi įtakos mūsų fiziniam pajegumui, bet smarkiai „kerta“ per gebėjima susikaupti ir mąstyti. Taip pat miegas vėliau nėra kompensuojamas t.y. Jeigu vakar nemiegojau, tai nereiškia kad šiandien išsimiegosiu už dvi dienas.





Po 2-3 dienų nemigos pasireiškia mikro miegas – akys trumpam užsimerkia ir žmogus nereaguoja į dirgiklius. Tai trunka apie 2-3 sekundes. Liaudije vadinama knapsejimu arba „ta stadija, kurioje pravartu į akis įsistatyti degtukus“




Turbūt svarbiausia miego stadija ( mums, studentams) yra REM. Jos metu smegenys naršo po prisiminimus, sukaišioja juos i stalčiukus ir uždeda etiketes. ( todel vakare išmoktas eilėraštis ryte atsimenamas geriau). Daugiausiai REM miego užfiksuojama pas kūdykius kai smegenys labai stipriai vystosi. Taip pat ši miego stadija pailgeja po ilgos dienos praleistos prie knygų. Todėl žymiai vertingiau prieš egzaminą gerai išsimiegoti, nei bandyti susigrūsti tą istorijos vadoveli į smegenis ( visi tai žinom, bet ar darom?). Antidepresantai sumazina Rem miego stadija. (Vaikai, nevalgykit neaiškių tablečių)




Žmogaus miegas yra reaguliuojamas tam tikro šviesos ir tamsos ciklo, kuris vidutiniškai trunka apie 25 valandas. Aisku gyvenant tokioje nenatūralioje aplinkoje ( elektros lemputės, kompiuteriai…) žmogaus miego rimtas lengvai išsireaguluoja, atsiranda daug įvairiu problemu. Biologiškai žmogus yra prisitaikęs eiti miegoti vos sutemus, vidury nakties atsibusti , uzsiimti sexu, nusmigti ir miegoti iki aušros ( taip gyveno musu proteviai ir necivilizuotos tauteles afrikoje). Todel pirmiausia mes turėtume miegoti 2 kartus, o ne kartą dienoje. Taip pat buvo nustatyta, kad žmogaus polinkis būti vyturiu ar pelėda yra paveldima. Mūsų visuomene kazkodel negailestinga pelėdoms, kurios negali eiti anksti miegoti ( neužmiega) ir turi anksti keltis. Manoma kad pelėdos ir vyturiai atsirado priešistoriniais laikais, nes kas nors is genties visuomet turėdavo budeti, kad neateitu pvz koks mamutas ar pasiutes bebras. Todel vieni žmones budedavo vieną nakties pusę, kiti – kitą. Na žodziu, tokia teorija. Kaip iš tiesų buvo – velniai žino. Nepaklausi fosilijos…




Kas yra gana idomu, kad šitie tamsos- šviesos ritmai turi itakos ne tik miegui, o praktiškai visam mūsų organizmui. Visos mūsų ląsteles turi savyje po mažą biologinį laikroduką. Tyrinejant nustatyta, kad  biologinį ciklą galima prailginti ir patrumpinti kontoliuojant šviesos-tamsos cikla. ( kaip suveltas mūsų organizmo biologinis laikrodis tyliu…prakeiktos elektros lemputės).






Miego sutrikimai.


Pats populiariausas – nemiga. Kaip bebutu ironiška, nemigą dažniausiai sukelia migdomųjų vartojimas. 2-3 kartus pavartojus migdomųjų išsiderina visas miego ritmas, ir žmogus nebegali normaliai užmigti. Dažniusiai nemiga nėra skaitoma liga, bet ligos simptomas ( kalbant apie tikrą, o ne migdomųjų sukeltą nemigą). Ir gydoma gana ironišku metodu – žmogui neleidžiama miegoti.





Narkolepsija – miego priepuoliai. žmogus paprasčiausiai vidury dienos trumpam užmiega. Pvz eidamas gatve, važiuodamas dviračiu, mokykloje…




Katalepsija – panašiai kaip narkolepsija, tik žmogus priepuolio met yra sąmoningas. Suparaližuojami visi kūno raumenys ir žmogus krenta kaip maišas ant žemes.




REM miego metu žmogaus raumenys neatsipalaiduoja – žmogus daro tai, ka sapnuoja. Pvz vedžioja šuni ( pasiima pagalve, prisega pavadelį ir eina į lauką). Bet – nemaišyti su lunatikavimu. Tai nera tas pats. Lunatikaujant dažniausiai nesapnuojama.


 


 


Carlson N.R. Physiologische Psychologie (2004)


Pinel J. P. & P. Pauli Biopsychologie (2006)


 


Tiems kurie tingi skaityti arba šiaip, nedomina miegas. Persiprašau už kokybę - fotikas galutinai užvertė kojas.


 






Rodyk draugams