BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Miegas ir pasiute Neuronai

Apie trečdali gyvenimo žmogus praleidžia be tikslo drybsodamas lovoje. Pažvelgime truputi giliau į šį daugelio žmonių “hobi”.


 


Miegas susideda iš 4 pagrindinių stadijų.


Pirmoji stadija prasideda kai tik užmerkiamos akys ir bandoma užmigti. Tai tarsi pereinamoji stadija. Dažniausiai žmogus pažadintas iš šios stadijos mano, kad jis nebuvo užmiges. Jei kas nors turite garsiai knarkiančių giminaičių, turbūt pastebejote, kad pradejus šaukti „ei, neknark“ jie tikina, kad nemiegojo.


Perejus į antrą stadiją sulėtėja smegenų aktyvumas, elektriniai impulsai smegenyse pasidaro leti ir ritmiški. Trečioje ir antroje stadijoje smegenų aktyvumas darosi dar lėtesnis ir ritmiškesnis. Kaip tik šiose stadijose žmogus kiečiausiai miega. Iš jų pažadintas jis būna miegusitas, nesiorientuoja aplinkoje, apsikabina pagalve ir murmėdamas „dar 5 min“ užmiega. Kaip tik 4 stadijoje yra sapnuojami visi baisiausi košmarai, po kurių žmogus atsikelia išpiltas šalto prakaito.


4 miego stadijos pabaigoje, visos stadijos kartojamos atbuline tvarka. t.y. 4, 3, 2, 1… visas šitas ciklas trunka apie 90 min. Antrą kartą pasiekus 1 stadija prasideda REM miegas ( REM – rapid eye movements t.y. Staigūs akių judesiai). Manoma, kad šioje stadijoje žmogus sapnuoja. Jos metu žmogaus kūnas yra tarsi suparaližuotas – juda tik akys. Smegenų aktyvumas šioje stadijoje būna praktiškai toks pat kaip ir nemiegant. Nustatyta, kad šioje stadijoje ypač aktyvi smegenų dalis, kuri atsakinga už matyma ( va iš kur tie sapnai). šioje stadijoje vyrai patiria erekciją, o moterims padideja klitoris. Nustatyta, kad tai neturi nieko bendro su sapnų turiniu ( arba turi, ir Froidas buvo teisus – viskas sukasi apie sexą). Net kūdykiai REM miego metu patiria erekcija.


Naktį ( dažniausiai per 1 stadija) žmogus kelis kartus atsibunda, bet dazniausiai neatsimena, kad buvo atsibudes.



Yra kelios teorijos, kurios bando paaiškinti kodel žmogus sapnuoja ir ką reiškia sapnai. Musu senasis dėdule Froidas aiskino, kad sapnai – tai mūsų pasąmones žinutes ( dažniausiai susijusios su lytiniu potraukiu). Kitas žmogelis vardu Hobson aiškino viską daug paprasčiau. Pagal jį, sapnai atsiranda del spontaniško smegenų žieves aktyvumo (nei iš šio, nei iš to smagenyse pradeda durniuoti neuronai). Mums miegant smegenys atsitiktinai iškelia į paviršiu keletą prisiminimu ir bando jiems duoti prasme, jungia į siužetą ( tai paaiškintu sapnų nenuoseklumą. Bet visgi, abi teorijos skylėtos).




Mitai:






  • Paplites mitas, kad sapnai trunka tik kelias akimirkas. Naujesni tyrimai įrode, kad tai netiesa. Sapnai dažniausiai vyksta realiame laike.





  • Kai kurie žmones tvirtina, kad jie visiškai nesapnuoja. Tai netiesa, didžioji dalis tokių žmonių sapnuoja ne ka mažiau negu kiti. Tiesiog jie nieko nepamena.





  • Kalbėjimas per miegus arba lunatikavimas vyksta,kai žmogus nesapnuoja – is tiesų, šitie fenomanai nesusija su sapnais ir vyksta 4-toje miego stadijoje. REM miego ( tada sapnuojama) metu, žmogaus kūnas yra visiškai paraližuotas.





  • žmogui reikia 8 valandų miego. Ahem. Vienas žmogus kuo puikiausiai išsimiega per 5 valandas, o kitas ir po 10 valandų jaučiasi kaip lavonas ir geria atomine kava. Kiekvienas organizmas turi savus poreikius. Dažniausiai vyrauja tendencija, kad trumpiau miegantys žmones miega efektyviau ( pirmos stadijos buna žymiai trumpesnės). Daug miego sutrikimų atsiranda, kai žmogus bando save priversti pakeisti miegojimo trukmę. Tada prasideda nemiga, išsibalancuoja visas miego ritmas ir t.t.

Todėl geriau mažiau klausyti ka kas sako – smegenys pačios žino kiek miego jom reikia. Beje, inirtingai protiškai ( ne fiziškai) dirbant žmogus miega ilgiau. Miegas reikalingas mūsų smegenims, o ne kūnui.


Beje, yra tokia teorija kuri teigia, kad mes miegame žymiai ilgiau negu mums to reikia. Arkliai ir kai kurie kiti gyvūnai miega 2-3 valandas per diena ir jiems to užtenka. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu studentai save istreniravo miegoti tik 4 valandas per para. Praktiškai be jokių šalutiniu poveikiu.




Dar vienas idomus fenomenas – sapnai, kuriuose žmogus žino kad sapnuoja. Tai kolkas mažai ištirta srytis. Gal kas gali pasidalinti savo patirtimi apie šituos sapnus?




Kas atsitinka, kai mes neissimiegame?


Turbūt visi esame tai patyre – akys limpa, sunku susikaupti, atominės kavos puodelis prieš isšeinant į mokyklą, snustelejimas ant matematikos knygos, dar vienas atominės kavos puodelis, nenoras ką nors daryti, prasta nuotaika.



Kas idomiausia, kad iki 72 valandu miego deprivacija ( nemiegojimas) neturi įtakos mūsų fiziniam pajegumui, bet smarkiai „kerta“ per gebėjima susikaupti ir mąstyti. Taip pat miegas vėliau nėra kompensuojamas t.y. Jeigu vakar nemiegojau, tai nereiškia kad šiandien išsimiegosiu už dvi dienas.





Po 2-3 dienų nemigos pasireiškia mikro miegas – akys trumpam užsimerkia ir žmogus nereaguoja į dirgiklius. Tai trunka apie 2-3 sekundes. Liaudije vadinama knapsejimu arba „ta stadija, kurioje pravartu į akis įsistatyti degtukus“




Turbūt svarbiausia miego stadija ( mums, studentams) yra REM. Jos metu smegenys naršo po prisiminimus, sukaišioja juos i stalčiukus ir uždeda etiketes. ( todel vakare išmoktas eilėraštis ryte atsimenamas geriau). Daugiausiai REM miego užfiksuojama pas kūdykius kai smegenys labai stipriai vystosi. Taip pat ši miego stadija pailgeja po ilgos dienos praleistos prie knygų. Todėl žymiai vertingiau prieš egzaminą gerai išsimiegoti, nei bandyti susigrūsti tą istorijos vadoveli į smegenis ( visi tai žinom, bet ar darom?). Antidepresantai sumazina Rem miego stadija. (Vaikai, nevalgykit neaiškių tablečių)




Žmogaus miegas yra reaguliuojamas tam tikro šviesos ir tamsos ciklo, kuris vidutiniškai trunka apie 25 valandas. Aisku gyvenant tokioje nenatūralioje aplinkoje ( elektros lemputės, kompiuteriai…) žmogaus miego rimtas lengvai išsireaguluoja, atsiranda daug įvairiu problemu. Biologiškai žmogus yra prisitaikęs eiti miegoti vos sutemus, vidury nakties atsibusti , uzsiimti sexu, nusmigti ir miegoti iki aušros ( taip gyveno musu proteviai ir necivilizuotos tauteles afrikoje). Todel pirmiausia mes turėtume miegoti 2 kartus, o ne kartą dienoje. Taip pat buvo nustatyta, kad žmogaus polinkis būti vyturiu ar pelėda yra paveldima. Mūsų visuomene kazkodel negailestinga pelėdoms, kurios negali eiti anksti miegoti ( neužmiega) ir turi anksti keltis. Manoma kad pelėdos ir vyturiai atsirado priešistoriniais laikais, nes kas nors is genties visuomet turėdavo budeti, kad neateitu pvz koks mamutas ar pasiutes bebras. Todel vieni žmones budedavo vieną nakties pusę, kiti – kitą. Na žodziu, tokia teorija. Kaip iš tiesų buvo – velniai žino. Nepaklausi fosilijos…




Kas yra gana idomu, kad šitie tamsos- šviesos ritmai turi itakos ne tik miegui, o praktiškai visam mūsų organizmui. Visos mūsų ląsteles turi savyje po mažą biologinį laikroduką. Tyrinejant nustatyta, kad  biologinį ciklą galima prailginti ir patrumpinti kontoliuojant šviesos-tamsos cikla. ( kaip suveltas mūsų organizmo biologinis laikrodis tyliu…prakeiktos elektros lemputės).






Miego sutrikimai.


Pats populiariausas – nemiga. Kaip bebutu ironiška, nemigą dažniausiai sukelia migdomųjų vartojimas. 2-3 kartus pavartojus migdomųjų išsiderina visas miego ritmas, ir žmogus nebegali normaliai užmigti. Dažniusiai nemiga nėra skaitoma liga, bet ligos simptomas ( kalbant apie tikrą, o ne migdomųjų sukeltą nemigą). Ir gydoma gana ironišku metodu – žmogui neleidžiama miegoti.





Narkolepsija – miego priepuoliai. žmogus paprasčiausiai vidury dienos trumpam užmiega. Pvz eidamas gatve, važiuodamas dviračiu, mokykloje…




Katalepsija – panašiai kaip narkolepsija, tik žmogus priepuolio met yra sąmoningas. Suparaližuojami visi kūno raumenys ir žmogus krenta kaip maišas ant žemes.




REM miego metu žmogaus raumenys neatsipalaiduoja – žmogus daro tai, ka sapnuoja. Pvz vedžioja šuni ( pasiima pagalve, prisega pavadelį ir eina į lauką). Bet – nemaišyti su lunatikavimu. Tai nera tas pats. Lunatikaujant dažniausiai nesapnuojama.


 


 


Carlson N.R. Physiologische Psychologie (2004)


Pinel J. P. & P. Pauli Biopsychologie (2006)


 


Tiems kurie tingi skaityti arba šiaip, nedomina miegas. Persiprašau už kokybę - fotikas galutinai užvertė kojas.


 






Rodyk draugams

Komentarai (8)

  1. (+1)
    Geras įrašas :3
    Aš dažnai suvokiu, jog sapnuoju.
    Tiesą sakant praktiškai visuomet ;)

    Ir man labai patiko piešiniai :D
    Ypač paskutinis ^___^

    O kada bus daugiau drakonų ir gyvačių, bei kitų mitinių padarų? *mirksi kawaii akytėmis*

  2. ėėė, o mane smagiai nuteikė… m… šikantis arklys?

  3. mano mielas draugas Freud'as yra teisus, viskas sukasi aplink seksa!

  4. Anonimas:

    labai idomu buvo pasiskaityt aciu, bet idomiausia butu suzinot kanors apie tokius sapnus, kuriuose tu suvoki kad sapnuoji. tokie kosmarai pasitaike tik du kart(kiek seniau ir sianakt), veda is proto tiesiog, niekaip negaliu pabusti, dedasi keiciausi dalykai, kankinuosi, trypiu staugiu( sapne)… o pabudus bijau vel uzmigti, bijau kad niekada nebepabusiu…nezinau ka darysiu jei dar kartosis tokie kosmarai, tiesiog veda is proto… tai vat apie tai butu idomu suzinot kanors, kodel man taip…ir ankciau daznai suvokdavau kad sapnuoju, bet bet kada panorejus galedavau pabusti…tikrai zinokit veda is proto :/

  5. Anonimas:

    P.S grazus piesiniai :)

  6. Anonimas:

    P.S grazus piesiniai :)

  7. Mane domina literatura apie kalbejima per miega t.y. sakoma kad vaikai is jo isauga o stai kaip del tokiu 23-26m amziaus ir toliau… kodel tai vis dar vyksta ir beveik kas nakt….
    ar yra gydimo metodai ir pan… jei kas perskaitys ir kazka gali patart (galbut kazka pasiskaityt) tai atsakykit i el pashta…. :) dekui

  8. Labai nuoseklus ir vertingas straipsnis. Noriu papildyti šį įraša nuoroda į straipsnį apie naktinį varpos sustandėjimą: http://www.erekcija.org/naktinis-varpos-sustandejimas

Rašyti komentarą