BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Meiles Biochemija :D

 



Biochemija. Perskaite si zodi nepulkite i panika ir isjunge kompiuterio


neuzsidarykite spintoje (kaip pvz. AS). Viskas ne taip blogai. Si karta kalbesiu apie meiles biochemija. Kolkas butent meile yra ganetinai mazai mokslininku tyrineta (bet turbut daugiausiai apdainuota) srytis, todel informacija kuria pateikiu gana padrika.


Pirmiausia patyrinekime du meilei butinus objektus: vyrus ir moteris ( kombinacijos galimos ivairios). Kaipgi hormonai itakoja musu elgesi ( t.y. Kuo mes skiriames nuo ziurkes. Jeigu taip jau labai skirames)




Moterims pirmenybe.





Moterys




Kalbant apie moteris, mano brolis buvo sugalvojes genialu pavadinima moteriskiesiems hormonas „nervonai“. Reiks kada uzpatentuoti si termina.




Taigi, moteriskieji homonai:


Estrogenai




  • Atsakingi uz riebalu pasiskirsytma ( aga, viskas aisku is kur tie papildomi kilogramai)


  • Ju deka oda atrodo lygesne ir sveikesne ( geras nervonas)


  • Atsakingi uz moterisku lytiniu pozymiu vystymasi ( krutine, klubai, nerv…tfu…)


  • Pakelia nuotaika :)



Androgenai ( Testosteronas ir t.t.)




  • Reaguliuoja libido ( kas nesusipazino su froidu – seksualini potrauki)


  • per daug testosterono veda i plaukuotuma, balso pazemejima, ir… padidejusi seksualuma. Taigi, vaikinai, gauruotos moterys nera taip blogai. Todel kai kita karta sutiksite gruzine Misha is 3 buto, nepulkite begti. Tik pirma isitikinkite kad ten moteris…



  • Moterys, kurios siekia vadovauti, daro karjera dazniausiai turi padidejusi testosterono kieki kraujyje.




Taigi, per ovuliacija pagereja moters protinis bei fizinis pajegumas. (geresni egzaminu rezultatai). Taip pat siuo metu pas moteri gaminasi daugiau vyrisku hormonu, todel jos daznai perima iniciatyva lovoje. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta kad siuo metu merginos eidamos i klubus ar pan, buna zymiai „maziau“ apsirengusios. Ir net nezymiai, o gerokai maziau. Tarsi nesamoningai pacios vyliotu vyrus. Taip pat ciklo viduryje pasikeicia moters suvokimas. Didziausias demesys skiramas seksualiniams dirgikliams ( pvz. Vyrams).


 





Vyrai




Testosteronas:




  • atsakingas uz vyriskus lyties pozymius (Barzda, zemesnis balsas, didesne raumenu mase…)


  • Reaguliuoja libido (Dar karta padekokime dedulei Froidui uz si termina)


  • Testosterono lygis kraujyje naktimis pradeda kilti, ryte ir apie pietus pasiekia maximima, o po pietu vel nukrinta ( Ir dar sako kad moterims hormonai svyruoja.pff…)


  • Vasara testosterono kiekis kraujyje didesnis negu ziema


  • Didelis testosterono kiekis: geresnis orientavimasis aplinkoje ir blogesni verbaliniai sugebejimai.


  • Mazas testosterono kiekis – gali sukelti depresija.

Daznas mitas: kuo daugiau testosterono, tuo vyras pajegesnis. Net kastratai gali tureti pilnaverti seksualini gyvenima. Testosteronas labiau turi itakos ne paciam pajegumui, o motyvacijai bei libido.


Testosterono lygis pakyla: mylintis, ziurint erotinius filmus, sportuojant, aktyviai sergant uz kokia komanda ( pvz. Futbolo) ir jei ta komanda patiria pergale.




Taigi, susipazinome su mumyse nuolat veikianciais hormonais. Einame toliau, kas vyksta kai isimylime…




Adrenalinas.


Sirdis pradeda dauzytis, delnai prakaituoti, kojos linksta… pazystamas jausmas? Jap, galime padekoti musu geram draugui adrenalinui. Jo deka musu kune atsiranda 30proc daugiau energijos, tampame labai atidus savo meiles objektui. Tas jausmas, kai nieko kito nematai, viskas aplinkui tik isnyksta. Filtruojame informacija, visa demesi sutelkiame i savo susizavejimo objekta. Adrenalinas padaro mus labai jautrius smulkmenoms, kuriu anksciau nepastebejom. Mes jas issidemine, analizuojame ir ilgai prisimename ( kaip JIS i mane paziurejo, kaip praejo pro sali, kaip eidamas prisiliete prie manes…. Kiekviena smulkmena yra iprasminama).


 





PEA (Phenylethylamin)


Medziaga, panasi i adrenalina. Dar vadinama „meiles molekule“. Padidina musu emocini jautruma dirgikliams (tiek neigamiems, tiek teigiamiems). Sios medzagios deka isimyleja mes jauciames lyg lengvai apsvaige, matome viska per rozinius akinius, pasikeicia musu suvokimas. Buvo atlikta keletas tyrimu ir nustatyta, kad isimylejusiems zmonems tikraja ta zodzio prasme pavaziuoja stogas. Tai kaip savotiska liga. Isimylejeliu smegenu veikla buvo labai panasi i kai kuriu psichinemis ligomis serganciuju ligoniu. Taip pat pasikeicia kraujo sudetis. Bloga sios medzagos savybe: po 2-3 metu nustoja veikti. Todel dazniausiai poros issiskiria (JEIGU issiskiria) po 4 metu draugystes.




Taciau, kad is nebeveikia musu mylimoji „meiles molekule“ vis tik ne viskas prarasta. Endorfinai taip pat pakelia musu nuotaika ir daro mus laimingus. Tik ne tokius plaukiancius ir nerandancius savo vietos. Kitaip, ramiai laimingus. Pvz. Gulejimas ant sofos vakare su mylimu zmogumi, ziurint koki gera filma. Pasikutinejant. Vel gi, issiskira musu megstami endorfinai. Endorfinai issiskira kai rodomas demesys, sakomi komplimentai, jauciames saugomi, mumis kazkas rupinasi ( tos mazos smulkmenos, kurios padaro mus laimingus)


Bloga puse – prie ju priprantama. Jeigu partneris nustoja skirti demesi, arba jo skira maziau prasideda nervonu sukeltos isterijos :).






Dar vienas hormonas i kompanija.


 





Oxytocinas




Geras moteru draugas (ir ne tik). Reaguliuoja pieno gamyba, gimdyma ir orgazma.


Moters prisirisimas prie kudykio taip pat siejamas su siuo hormonu. Manoma kad tuo paciu oxytocinas sutvirtina rysi tarp partneriu.


Hormonas turintis labai daug geru savybiu:




  • Turi liekninamaji poveiki


  • Antidepresantas


  • Manoma kad sumazina vezio rizika


  • Stiprina imunine sistema


  • Spermatozoidu transportavima


  • Atsakingas uz orgazma



Heh, kur jo galima nusipirkti? Siaip tai galima. Tik kaip lasus i nosi. Tik manau jo gali gauti ne bet kas, dazniausiai oxytocinas israsomas kai yra problemu su pieno gamyba po gimdymo. Cia galima pamineti viena atveji, kai moteris pavartojusi oxytocinos patyre valandos ilgumo orgazma ( kazi, pateko i guinesso rekordu knyga).


 





Feromonai




Gal teko apie juos girdeti? Suniukai susiranda sau tinkama pora pagal kvapa, pelytes irgi. O zmones?


Pagal kai kuriuos mokslininkus taip, zmones irgi renkasi pagal kvapa.


1991 David Moran atrado organa zmogaus nosyje, kuris pritaikytas priimti kito zmogaus kvapus.


Mus traukia zmones kurie yra genetiskai i mus NEpanasus. Tai turbut gamtos sugalvotas budas pries kraujomaisa. Genetiskai artimu zmoniu kvapas mus atstumia :).






Isdavyste.




Kad ir kaip nemalonu buna, bet kartais tai ivyksta. Taciau kodel?


Kai kurie mokslininkai teigia kad istikmybe – isimtis, o neistikimybe – gamtos norma.


Kuo skirasi moteru ir vyrus isdavystes:


vyrai: aktyvi paieska. (medziotojai)


moterys: pasitaikius progai „susileidzia“










P.S.


Nervonai – neegzistuojantis terminas kuri kadanors uzpatentuosiu.


Persiprasau uz vertima. Gali buti vertimo klaidu.


Dar persiprasau jeigu kam nors sis tekstas buvo be galo nuobodus, jie nieko nesuprato ir dabar uzmigo ant klavieturos (Wake Up!)




Visa tai kas cia parasyta nera aksiomos, 100proc faktai, ar teigimas kad viskas yra reaguliuojama hormonais ( Daug daug daug kas dar neistirta). Tai nereiskia, kad visa kas cia parasyta turi visiem atitikti be isimties. Taciau paneigti negalima, hormonai egzistuoja ir jie mus veikia. Kartais net per daug. Nesvarbu, patinka mums tai ar ne.


 


p.p.s


O tu sventas petras is visi juozapai kiek daug prirasiau. Net nepastebejau. Bet turint omeni kad visa nakti nemiegojau tai gal atleistina.


Rodyk draugams

Siande azuolas, ryt - lavonas.

 

Dabar sedziu viena ir geriu kazkelinta buteli alaus. Kaip alkoholike, pati su savimi. Rasyti niekada nemokeja ir turbut neismoksiu, bet pabandyti verta. Nes kartais, kai salia nera atimo zmogaus tai vienas is budu issilieti.






….


Nemoku savo minciu reiksti rastu. Manau butu daug lengviau suprasti ka norejau pasakyti jeigu tai nupiesciau






 


Dieve, nu ir nusisnekejau :D.


 


Eilini karta patvirtinau, kad psichologams patiems reikalinga psichologine pagalba.


 


ok, tiems kurie vis tik uzejo i si blogo irasa:



kad nebutu laikas sugaistas be prasmes.heh.


 

Rodyk draugams

Musu Planeta

Apsimesdama kad mokausi ir ruosiuosi egzaminas, eilini kart uzsiiminejau pasaline veikla. Kitaip sakant knisausi po savo kambaryje esanti turta (o, turto daug) ir uztikau mane suintrigavusi zurnala. Kadangi fizikoje buvau, esu ir tikriausiai busiu kopustas (eileje, kurioje dalino smegenis buvau paciame gale) nusprendziau pagilinti savo skurdzias zinias. Tuo labiau kad visatos, saules sistemos, zemes ir galiausiai gyvybes kilmes klausimas nuo seniausiu amziu dirgina zmonijos smegenis.



taigi, zemiau man i smegenis istrigusiu dalyku apzvalga.


 



Sitaip atrodo mano rastas leidinys. Neisivaizduoju kelintu metu, bet sprendziant is iliustraciju ir reklamu isleistas siame amziuje.


Labiausiai istrige dalykai kuriu as anksciau nezinojau (Bet as fizikoje esu darzove tai kad…)





  • Zemes trauka ivairiose planetos vietose yra nevienodai stipri. Gravitacija siaures Europoje ir pietu Amerikos andu regione yra stipresne nei Indijoje ar Indijos vandenyne. Todel teoriskai gali atsitikti taip,  kad indijoje mes sversime keliais simtais gramu maziau negu siaures Europoje :). Ir be jokios dietos.



  • Kas kelis simtus tukstanciu metu apsikeicia zemes magnetiniai poliai. t.y. Susikeicia vietomis siaures ir pietu polis. Vykstant poliu keitimuisi gali vienu metu buti daugiau negu 2 magnetiniai poliai. Per paskutini simtmeti siaures polis paisilinko 1100 km nuo geografinio siaures polio. Dabar jis randasi i siaure uz Kanados ir kas metai pajuda po 40km Sibiro link. Kaip magnetiniu poliu apsikeitimas vietomis gali paveikti gyvybes formas tiksliai nezinoma. Manoma kad didziausia itaka bus padaryt gyvunams, kurie orientuojais pagal magnetini lauka. Vietoj Afrikos pauksciai migruos i siaures Rusija, dideji juros vezliai patirs asmenybine krize (kas metai jie plaukia pereti i ta pacia vieta kur gime), o pingvinai bandys skraidyti. :)



  • Zemes branduolys yra kietas ir sudarytas is gelezies ir nikelio.


ok, kolkas tiek. Paskuj gal parasysiu daugiau kai pati suprasiu ka perskaiciau.


Pirmieji vandens gyvunai ( na ne patyt patys pirmieji, bet pimieji evoliucijos eksperimentai). Heh, net nezinojau kad tokie egzistavo.


Sidneyia


Nuo 5 iki 13cm ilgio. Gyveno juros dugne ir medziojo mazus veziagyvius. ( kazkas panasaus i priesistorini sama)


ateleiskite uz foto kokybe. Tuo metu fotoparatai dar nebuvo israsti.



Fosilija:



Canadapsis


Apie 5 cm ilgio priesistorinis krabas. Turejo pelekus ant koju. ( zuvies ir krabo meiles vaisius)




 


 


 


Hallucigenia


Man labiausiai patikes gyvunas. Heh, ir pavadinimas geras. Tokie laksto greiciausiai kai haliucinogeniniu grybu uzvalgai.


Turi spyglius ant nugaros ir ciuptuvus vietoje koju. Is pradziu mokslininkai mane kad ju kojos tai spygliai o ciuptuvai ant nugaros auga. Bet neseniai priejo isvados kad spygliai ant nugaros reikalingi apsisaugoti nuo plesrunu (duh).


Primena ateivi is kitos planetos. Tai va kur fantastiniu filmu kurejai ideju semiasi…mmm…





kaip matau kiekvienas zmogus turi skirtinga nuomone kaip galejo atrodyti sis gyvunas.


 


Opabinia


Mokslininkai niekaip nenusprendzia kuriai gyvunu grupei turetu priklausyti sis organizmas. Veziagyviams ar zieduotosioms  kirmelems.


Man asmeniskai primena dulkiu siurbli.






 


pagalvojus kad tokie organizmai issvyste musu zemeje, tada kyla klausimas kaip turetu atrodyti ateiviai kurie vystesi visiskai kitokiose salygose. hmm…


Bet visgi, pasiziurejus i siuos gyvunus atrodo kad zmoniu fantazija ( pvz. fantastiniu filmu kureju) nesugalvoja kazko tokio ko gamta jau nebuvo isradusi . Ne i tema, bet esu girdejusi kad zmogus negali sugalvoti kazko visiskai naujo. Ka nors kurdamas jis naudoja jau matytu ir zinomu dalyku fragmentus ir dazniausiai jugia juos i viena ( visi ateiviai siaubo filmuose kurie atrodo arba kaip mutave zmones, perauge vabzdziai ar kokios meduzos su ciuptuvais). Cia buvo nukrypimas ne i tema. ok, teeeeesiame toliau.


 


Amiskwia


Kirmeles? Sie keisti gyvunai atrodo kaip vienkartinis evoliucijos eksperimentas. Kolkas nera rastas joks gyvunas, kuris galejo is jo issivystyti ar turetu kokiu kitu giminystes rysiu. ( zuvies formos kirmele… idomu…)




Haplophrentis


Neblogai aspisarvave gyvunai. Kiautai ir ragai jiems padejo apsisaugoti nuo priesu. Ziurint i ju sarvus susidaro ispudis kad tais laikais gyventi buvo ganetinai nesaugu. Sie gyvunai greiciausiai buvo minkstakuniai kaip siuolaikiniai moliuskai, sraiges ar galvakojai. ( pirmieji priesistoriniai konservai :D)




 


ok, kolkas manau baigsiu visus kankinti. Nes tikriausiai daugumai tokie dalykai nera labai aktualus. heh.


Taip ir nesuprantu to fenomeno, kodel geriau skaitinesiu apie visokius priesistorinius kirminus negu mokinsiuosi savo dalyka. Gal sakau, ne ta krypti pasirinkau.


:)


o cia siaip, ne i tema. truputis psichofizikos.


http://www.michaelbach.de/ot/mot_mib/index.html


tiesiog ziurekite i zalia taska.


o cia vietoje alkoholio. efektas tas pats. vel, ziurekite i X.


http://www.michaelbach.de/ot/mot_adapt/index.html


 


 

Rodyk draugams

eh

nu va. sakiau kad mokysiuos ir t.t. bet kaip amzinai uzsiemiau pasaliniais darbais:

vargsai pasaliniai darbai nelabai iseje, bet ne veltui pasaliniai.
tai kad.

ok, dabar vel apsimesiu kad mokausi :). jeigu ka, manes cia nebuvo

Rodyk draugams

zmogus po 3000 metu

kadangi esu nenormali, ir tuo metu kai visi normalus zmones miega as bimbineju ratais arba paisau. cia pateikiu savo paskutiniu 5 valandu darba, nuo kurio man net pirstai paskaudo ( kazi, nuo piesimo gali atsirasti mazolis?). na zodziu, paskutiniu metu spaudoje, bloguose ir siaip visur kazkur buvo labai populiaru prognozuoti kaip zmogus atrodys po 200, 2000, 20000 ir t.t metu ( tuo metu as visvien busiu mirus, tai nelabai aktualu turbut). cia pateikiu savo “ateities zmogaus” versija. zinau, vizija kiek pesimistine ( nors paziurekime i geraja puse… kazkur turi buti geroje puse, tep?), bet manau imanoma.


pristatau zmogu po 3000 metu:


 


 


 


bus kaip su genais zaist. oj bus kaip zaist. paskuj va, prisitobulinsim taip save, kad nebereikes daugiau. galesim eit, ateiviu gasdint :D.



persiprasau uz seseli, drebancias rankas  ir atspindi. tokiais momentais kaip dabar imu mastyti kad gal visai nieko butu isigyti skaneri…m… bet turint omeni kad piestukus puse metu pirkau, tai skaneri issigysiu tik po mirties turbut.


ir is kur pas mane smegenuose tokiu neaiskiu hibridu atsiranda m? net nzn kaip isejo, nes jauciu mastydama niekad nebuciau tokio padaro ismascius. sakau kad nenormali esu, 90proc kartu kai paisau net nzn ka paisau. kai ipuseju ar baigiu darba buna ” vot, geras… cia, erm… nu gerai. cia bus drakonas :D”. tai tik irodo mano nenormaluma.


smagu but nenormaliu :p, nors gyvent linksma. heh.


reiks dabar pratest bimbinejima, reiks pasimokint ar ka ( pirstai dar skauda, piest negaliu. net dabar kai rasau mintyse norisi sakyt ” aj aj aj aj aj”).


 


ne i tema:


cia dar keletas konspektu :D. visuomet per ta paskaita pasydavau. atsisesdavau prieki priesais destytoja ir paisydavau, o destytoja i mane issprogusiom akim vepsodavo. paskuj atsisviesdavau kursiokiu konspektus. kazkaip veikdavo ta paskaita mane.




 


 


 


update:


jauciu kelias dienas manes gali nebuti, nes mokslai truputi uzspaude. kai su jais susitvarkysiu tada turetu buti ir piesiniu pagausejimas :).

Rodyk draugams

paisom :p

nu va. pagaliau po ilgu sklerozes atveju ir siaip apsimetinejimo kad neturiu laiko prisiverciau nueiti i miesta ir nusipirkti piestuku. heh. o ta pacia proga juos ir isbandziau:


 



a visai nieko piestukai. pakankamai fainiai piesiasi. rekiks kuria diena atsargu normaliai uzsipirkt. ir popieriaus, nes dabar ant spausdinimo popieriaus maliavojau. tai vos skyliu nepratryniau…



 


o cia paveikslo progresas. judam, pamazu judam i prieki. dieve, kaip senai bepaisiau. bet cia kaip narkotikas, kai pradedi, sustot neina :).


 



 

Rodyk draugams

“menas” pamoku metu

na prispipazinkime, visi taip dareme. per mirtinai nuobodzia pamoka/paskaita paisyti mumikus ar kita velnia matant mokytojai yra visai gerai :D.


 






Rodyk draugams

mielos foto

vaikstinedama po neta be prasmes netycia uztikau keleta ganetinai idomiu nuotrauku.


cia kaip sakant nuotaikai truputi pakelti :)


 



 








 







 





 



 



 


na zodziu. daugiau  - > http://icanhascheezburger.com/


 


 

Rodyk draugams

naujagymis eziukas

ar esate mate ka tik gimusi eziuka?


 


Rodyk draugams

zmogus - gyvunas

keletas faktu apie zmogu:


 


mes turime pleviu (plaukmenu) liekanas tarp pirstu. to neturi nei vienas primatas. ypac gerai jos matomos tarp nykscio ir rodomojo pirsto.


 


mes galime sulaikyti kvapa iki 3 minuciu ir nardyti. ko negali kiti primatai.


turime nardymo refleksa. tik vandeniui palietus musu veida uzsidaro kvepavimo takai, per pus suleteja sirdies ritmas, o gyvybiskai butini organai yra geriau aprupinami deguonimi. Kiti primatai tokio relekso netui. panerus juos i vandeni jie puola i panika ir labai greitai prigeria.


 


musu nosis yra tokios formos, kad nardant i ja beveik nepatenka vanduo. joks kitas primatas neturi tokios nosies konstrukcijos.


 


naujagimiai automatiskai po vandeniu sulaiko ora ir moka plaukti.


 


daugeli zmoniu traukia vanduo. ar tai atostogos prie juros ar mirkimas karstoje vonioje.


 


zmogus buvo dykumu medziotojas? sunku tuo patiketi nes:


 


mes geriame daugiau nei bet kuris kitas sausumos zinduolis


lengvai mirstame nuo perkaitimo


prakaituojam daugiau negu bet kuris kitas sausumos zinduolis


prarade 10proc skysiu mirstame, kai tuo tarpu kiti zinduoliai istveria iki 20proc skysiu praradima.


prakaituodami prarandame daug druskos. tai dykumu medziotojui neleistu normaliai isgyventi


 


 



D. Morris “das Tier Mensch” 1994


 


 


 

Rodyk draugams